išmartauti

išmartauti: išmártauti intr. Skr 1. praleisti kurį laiką martaujant, išbūti marčia: Pasimirė neišgyvenusi (neišmartavusi) nė metų po atitekėjimo į savo vyro ūkį J.Jabl. ^ Išmergavo, išmartavo, kaip paseno – akis gavo (aguona) Sim. 2. praleisti kiek laiko ištekėjusiai, nesusilaukiant vaikų: Aure, Ona trejus metus išmartãvo Krkn. \ martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

apsimartauti — pagyventi pirmąsias dienas vyro namuose: Jau gana apsmartavaĩ, martele, rytoj darban – rugių pjautie Ml. martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti … Dictionary of the Lithuanian Language
martauti — martauti, auja, avo intr. K, Skr, martauti, auja, ãvo 1. Plv būti marčia: Ana martauja, t. y. prie anytos, prie motynos esta už marčią J. Gal atsbodo mergaut, jei martaut ažsinorėjo Vj. Teks tau, mergelė, marčiose martauti Alk. Kad tu nenorėjai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamartauti — intr. kurį laiką gyventi ištekėjusiai, nesusilaukiant vaikų: Dar pamartauk kokiuos metus, nesistorok Krkn. martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti … Dictionary of the Lithuanian Language
parmartauti — tr. parvežti marčią: Tamstai marčią parmartãvom Als. martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pramartauti — intr. praleisti martavimo laiką, prabūti marčia: Pramartavau savo buitelę, nigdi negirdėjau nuo sa[vo] anytėlės gražio žodelio (d.) Nč. martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias